Padovanojome Estams tikrų tikriausią dovaną.

Labai apmaudu, kad Lietuvos rinktinei teko nuvilti krepšinio Dievą, o Estus sveikiname su gimtadieniu!

Šita kova tik patikino, kad visos Baltų tautos iš prigimties – turi sunkiai palaužiamą kovos dvasią.
Kalbant apie pačias rungtynes, norime priminti, kad žaidžiant krepšinį – būtina atsipalaiduoti. Juk krepšinis yra viena gražiausių komandinio sporto šakų visame pasaulyje. Faktas – dar ne viskas prarasta. Turime viltį, degame stipriu palaikymu, meile lietuviškam krepšiniui ir tai nepamatuojamai bendrystei. Čia jau komandos uždavinys – nepasiduoti, susikoncentruoti ir išnaudoti kiekvieną į rankas patekusį kamuolį.

Atsiminus senus laikus, Vladas Garastas sakė: „Jeigu esi metikas – turi mesti kamuolį.“ O juk viskas yra susiję. Kartais užtenka vieno neperduoto kamuolio, neišnaudotos galimybės ir nusisuka fortūna. Lietuvos rinktinėje žaidžia nerealiai talentingi krepšininkai. Per šias rungtynes viltį ypatingai kurstė Edgaras Ulanovas su 16 surinktų taškų, tikrai nemažiau džiaugiamės matydami kaip vieną po kito taškus rinko Tomas Dimša, bet rungtynių baigtis vertė galvoti, kai būtų buvę, jeigu kamuolys būtų atsidūręs rankose pas Luką Lekavičių. Išnaudotos progos visada kuria naujas galimybes, tačiau tos, kurios koncentracijos stokos dėka tampa praleistomis – sukuria nesėkmių virtinę: taip ne tik nepelnome gyvybiškai svarbių taškų, bet ir pasileidžiame į klaidų virtinę. Na, bet užteks pesimizmo.
Tikime, kad dar prieš akis laukia šviesus kelias. Linkime ir Lietuvos rinktinei, ir visiems sirgaliams – dar tvirčiau tikėti: laimėsim ir atkovosim nors ir 26 taškus! Į priekį!